|
Îãëàâëåíèå
01 ÿíâàðÿ 2009, 23:35
Su Naujaisiais, 2009 metais!!!! pamoka Nr 9
Sveiki Mielieji!
Sveikinu visus su Naujaisiais Metais, ir linkiu daug gražių studentiškų dienų.
Tegul šie metai jums būna pilni naujų atradimų , žinių, laimingų akimirkų.
Sėkmės moksluose.
Na, kadangi jau prakalbau apie mokslus, tai turiu priminti, kad sausio mėn pabaigoje vesime semestro pažymius. Tie, kurie turi prisirinkę pažymių neturėtų labai pergyventi, bet likusi dalis moksleivių privalėtų susirūpinti.
Nors dar atostogos, galvoju, kad kaip tik turite laiko ir galite pasimokyti, todėl įkeliu čia dar vieną pamoką.
Praeitoje pamokoje kalbėjome apie Marketingo uždavinius ir apie tai, kad vienas iš uždavinių yra informuoti vartotojus apie prekes ir jų savybes.
Tai kokiais gi būdais klientai informuojami? Kaip bendraujama su klientais?
Apie tai šioje pamokoje -
Reklamos komunikacijos modelis
Reklamos komunikacija apibūdinama kaip socialinės komunikacijos rūšis, nes reklama be visuomenės neįsivaizduojama.
Pagrindinės socialinės komunikacijos funkcijos yra šios
• informacinė - informacijos perdavimas;
• ekspresyvi - gebėjimas išreikšti ne tik informacijos prasmę, bet ir ją įvertinti;
• pragmatinė - sugebėjimas perduoti komunikacinę nuostatą, darančią įtaką gavėjui.
Reklamai, kaip komunikacijos formai, būdingos visos trys funkcijos. Jos naudojamos vartotojui paveikti. Reklamos komunikacija iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų komunikacijos rūšių.
Pagrindiniai reklamos komunikacijos elementai yra:
Komunikacijos kanalas {reklamos perdavimo priemonė, žiniasklaida) - jungia visus komunikacijos proceso dalyvius ir informacijos skleidėjus nuo siunčiamo signalo kodavimo pradžios iki pat reklamos gavėjo (adresato).
Reklamos užsakovas (davėjas, siuntėjas) - reklaminės žinutės iniciatorius, fizinis ar juridinis asmuo, kuris reklamuoja save, savo prekes ar paslaugas ir dengia reklamos išlaidas.
Reklamos žinutė (kreipimasis, reklaminis pranešimas) - tai tekstas, vaizdas, žodis, simbolis ir kt., tiesiogiai, informatyviai ir emociškai veikiantis reklamos skaitytoją. Ji patenka reklamos skaitytojui per konkretų komunikacijos kanalą.
Reklamos skaitytojas (reklamos gavėjas, adresatas, verbuojamasis) - tai konkretūs asmenys ar tikslinės auditorijos, kuriems skirta reklama.
Kodai - simboliai arba ženklai, reklaminės žinutės idėją paverčiantys suprantama gavėjui kalba. Kodai gali būti parašyti ar pasakyti žodžiai (stilius, tempas ir kt.), vizualinė raiška (žmonių, prekių, interjero...), kvapai (gėlių, kvepalų, muilo...), garsai (melodija, intonacija, tembras, moduliacija), spalva (ryški, blanki, kontrastinga), gestas (poza, laikysena, elgsena...).
Kodavimas - reklamos komunikacijoje suprantamas kaip komunikacijos idėjų informacijos perdavimo procesas kodais, tekstais, simboliais, pavyzdžiais.
Dekodavimas - procesas, kurio metu reklamos gavėjas iššifruoja jam atsiųstą žinutę ir suteikia reikšmę siuntėjo tekstui, simboliams ar pavyzdžiams.
Dekodavimas - tai reklaminės žinutės pavertimas į gavėjui suprantamą kalbą. Sėkmingą dekodavimą lemia gavėjo gebėjimas atpažinti ir interpretuoti kodus, panaudotus reklaminei minčiai perduoti.
Dekodavimas turi subjektyvumo elementų, ir jų pažinimo amplitudė gali svyruoti nuo nulio iki šimto procentų. Žinutė turi atitikti individualias ir socialines verbuojamojo charakteristikas - tam tikrą kultūrą, kodų žinojimą, intelektualumą.
Atsakomoji reklamos gavėjo reakcija - komunikacijos proceso elementas, suteikiantis atgalinę reklamos gavėjo informaciją arba veiksmą reklamos siuntėjui.
Atsakomoji reklamos gavėjų reakcija - tai visi atsiliepimai į reklamos žinutę. Reklamos užsakovas laukia, kad pirkėjas pirktų reklamuojamą prekę. Bet pirkėjas sprendimą pirkti ar ne priima po gana ilgo pasiruošimo. Todėl reklaminės žinutės turi jį tam ruošti ir palaipsniui pervesti iš vienos, žemesnės, pakopos į kitą, aukštesnę, pakopą.
Svarbiausios jų:
nežinojimas, informuotumas, žinojimas, palankumas, pirmenybės teikimas, įsitikinimas, apsisprendimas, pirkimas, pakartotinis pirkimas. Visos jos sudaro reklaminės piramidės esmę.
Grįžtamasis (atgalinis) ryšys - tai ta atsakomosios reakcijos dalis, kurią reklamos gavėjas perduoda reklaminės žinutės siuntėjui. Atgalinio ryšio elementai gali būti: gavėjų kreipimasis į siuntėją papildomos informacijos, reklamuojamos prekės išbandymas, jos atpažinimas, įsiminimas.
Reklamos kontaktai - siuntėjo signalai, pasiekę adresatą - tikslinę auditoriją.
Tikslinė auditorija - tai panašių poreikių turinti vartotojų grupė, į kurią orientuojasi reklamos užsakovas, siųsdamas reklaminę žinutę. Efektyvios komunikacijos formavimui reklamos žinutės siuntėjas (užsakovas, davėjas) iš pradžių turi aiškiai apibrėžti jos tikslus, teisingai nustatyti tikslinę auditoriją ir išsiaiškinti norimą pasiekti atsakomąją reakciją.
Apibrėžiant tikslinę auditoriją, labai svarbu nustatyti ne tik tai, kas priima pirkimo sprendimus, bet ir tai, kas tiems sprendimams daro įtaką. Į tikslinę auditorijos sąvoką gali būti įtraukiamos ir referentinės grupės, t. y. asmenys, turintys įtakos vartotojui priimti sprendimą apie prekės ar paslaugos pirkimą.
Trukdžiai, filtrai, barjerai, arba reklaminis triukšmas - reklamos komunikacijos elementai, kurie neplanuotai įsiterpia iš išorinės aplinkos ir iškreipia siuntėjo reklamos žinutės prasmę arba visai ją užblokuoja. Tai įvairūs reklaminės žinutės perdavimo apribojimai, kuriuos sąlygoja reklamos siuntėjas, aplinka ir gavėjas: tai gali būti reklamos siuntėjo moralinės nuostatos, jo materialinės ir finansinės galimybės bei kita.
Formuojant reklamos komunikaciją būtina juos pažinti, tinkamai įvertinti ir sumažinti jų įtaką. To proceso visiškai užblokuoti negalima. Jie gali sumažinti reklaminės žinutės efektyvumą.
Yra skiriamos trys trukdžių grupės: fiziniai, psichologiniai ir semantiniai.
Fiziniai trukdžiai esti tada, kai viena informacija „užslenka" ant kitos, kai sulūžta reklaminiai stendai, įsivelia klaidų spausdintoje reklamoje, nutrūksta elektros energijos tiekimas reklamos skleidimo metu.
Psichologiniai trukdžiai atsiranda tada, kai žmonės, dalyvaujantys komunikacijos procese, skirtingai suvokia realią aplinką. Tie patys signalai skirtingiems žmonėms gali sukelti skirtingas emocijas. Jie gali paveikti tam tikras žmonių moralines (religines, nacionalines, politines ir kt.) vertybes. Psichologinių trukdžių grupei priskirtina didžioji dalis kodavimo-dekodavimo sistemos sutrikimų.
Semantiniai trukdžiai kyla dėl kai kurių sąvokų, kurias reklamos gavėjai per daug laisvai interpretuoja, daugiareikšmiškumo. Reklamos siuntėjas žinutėse turėtų vengti neapibrėžtumo ir daugiareikšmiškumo. Semantiniams trukdžiams priskirtini ir pažodiniai vertimai iš užsienio kalbų, nes kai kurie jų įgauna abejotiną prasmę ir kartais pažeidžia lietuvių kalbos normas. Tokia pat nesėkmė gali ištikti ir Lietuvos verslo įmones bei jų gaminamas prekes, reklamuojamas užsienio rinkose. Kiek kebliau pateikti prekės vardus, kurie dažniausiai nekoreguojami ir turi būti rašomi originalo kalba. Kai kurie prekių vardai, ištarti ar parašyti originalo kalba, įgauna dviprasmišką reikšmę, ir vietiniai gyventojai juos viešai ir garsiai vengia ištarti (ilgą laiką rinka reklamavo skutimosi peiliukus „Schick Ultrex").
Dažniausiai pasitaiko išorinės aplinkos filtrų - reklamos veiklą reguliuojantys įstatymai ir jų ypatumai. Kai kuriose šalyse dar veikia ir reklamos cenzūra. Reklamos gavėjas, jos skaitytojas, nuolat atakuojamas gausios reklamos srauto, taip pat gali tapti barjeru: dalis reklamos gavėjų stengiasi kuo mažiau kontaktuoti su reklamos skleidėjais - perjungia TV ar radijo kanalus, kai transliuojami reklaminių pranešimų blokai, perverčia spaudos reklaminius puslapius jų neskaitydamas ir pan.
Kitas labai svarbus filtras - reklamos skaitytojo pasitikėjimas informacijos šaltiniu ir juo skleidžiama reklama. Čia galima išskirti socialinių sluoksnių klasinius ir individualius filtrus.
Filtru gali būti ir menkas auditorijos informatyvumas, kai visa ar dalis tos auditorijos nežino ar nesupranta kodo, panaudoto skleidžiamoje reklamos žinutėje, arba nesupranta kalbos, kuria skleidžiamos žinutės.
Komunikacijos kanalai jungia visus komunikacijos proceso dalyvius ir informacijos skleidėjus. Komunikacijos kanalas turi maksimaliai atitikti perduodamos informacijos idėją ir simbolius, panaudotus jai koduoti.
Svarbiausias komunikacijos kanalo bruožas - jo prieinamumas ir atitikimas pasirinktai tikslinei auditorijai. Informacija perduodama ne vienu kanalu. Nors informacijos perdavimas keliais kanalais ir pabrangina jos skleidimą, bet komunikacijos efektyvumas gerokai pakyla.
Užduotis - perskaityti tekstą ir įsiminti sąvokų reikšmes.
Mokėti šias sąvokas atpažinti nagrinėjant bet kokią reklamą.
Sausio 13 dieną praktinis užsiėmimas auditorijoje.
Į užsiėmimą reikia atsinešti įvairių reklamų.
Darbas pamokoje bus vertinamas.
Sėkmės įsisavinant medžiagą.
Laukiu klausimų ir komentarų.
Mokytoja Margarita
Îãëàâëåíèå
08 äåêàáðÿ 2008, 20:30
pamoka NR 8
Sveiki, mielieji.
Sveikinu visus sėkmingai parašiusius kontrolinį darbą.
Gaila, kad ne visi pasinaudojo galimybe gauti gerą įvertinimą. visgi, atsiskaityti už šią dalį kurso reikės visiems:))))
Pradedame naują pamokų ciklą. kurio metu turėsime išsiaiškinti ir suprasti, kaip planuojami reklamos veiksmai ir kodėl jie planuojami? Kaip reklamos veiksmų pagalba sprendžiami marketingo uždaviniai?
Nors didžioji dauguma šio kurso medžiagos bus skirta reklamos veiksmų planavimui, pradėsime nuo to. kad pabandysime išsiaiškinti ( arba prisiminti , jei per Reklamos pagrindus jau mokėtės, ) kokią vietą MARKETINGO sistemoje užima reklama. Taigi, ši pamoka vadinasi
,,Marketingo ir reklamos uždaviniai''
Kiekviena verslo įmonė turi organizuoti savo prekės gamybą, tvarkyti pinigų ūkį (finansus) ir rūpintis pagamintos ar nupirktos prekės pardavimu. Rinkos ekonomikos sąlygomis pastaroji funkcija yra pati sudėtingiausia.
Marketingas reklamos ir kitomis komunikacijos priemonėmis turi dalykiškai orientuoti pirkėją ir pagreitinti pirkimo procesą.
Marketingas - tai aktyvi dalykinė veikla, aprūpinanti mainus tarp gamintojo, pardavėjo ir vartotojo. Tai yra verslo įmonių veiklos būdas, jų valdymo procesas, siekiant sukurti palankias mainų sąlygas, išryškinti atskiros prekės ar paslaugos konkurencinį pranašumą, geriau patenkinti asmenų ir įmonių tikslus, norus ir poreikius.
Marketingas - tai poreikių išaiškinimo ir jiems tenkinti reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų
Pagrindinės sąvokos, vartojamos šioje srityje :
Noras - abstraktus jausmas, kad kažko trūksta.
Poreikis (reikmė) - konkrečią raišką įgavęs noras. Poreikiai gali būti racionalūs ir iracionalūs.
Paklausa - tai perkamąja galia pagrįsti poreikiai.
Mainai - tai procesas, kurio metu dvi ar daugiau šalių savanoriškai pasikeičia pageidaujamomis vertybėmis. Mainai gali vykti dalyvaujant pinigams ir be jų. Prekių ar paslaugų mainai nedalyvaujant pinigams vadinami barteriu.
Sandoris -pardavėjo ir pirkėjo susitarimas daryti mainus. Labiausiai paplitę prekiniai sandoriai. Jie labiausiai domina ir reklamos specialistus.
Prekė - žmogaus fizinėmis ir dvasinėmis pastangomis ar gamtos sukurtas produktas, ku¬ris gali tenkinti tam tikrus vartotojų poreikius ir gali būti siūlomas rinkoje sandoriams sudaryti. Preke gali būti bet koks fizinis gaminys, paslauga ar idėja.
Konkurencija - analogiškos paskirties prekių ar paslaugų gamintojų bei pardavėjų sąžiningos varžybos rinkoje,
Konkurencinis pranašumas - tai prekės ar paslaugos atributas (požymis), kuris varto¬tojo poreikį tenkina labiau negu analogiška konkurento siūloma prekė.
Sąlygomis, kai gausu panašių pagal kainą, vartojamąsias savybes ir dizainą prekių, marketingas nebegali išsiversti be reklamos ir kitų rėmimo elementų. Marketingo sėkmė priklauso nuo to, kaip j rinką patenkanti prekė gali konkuruoti su joje jau esančiomis. Vartotojas, ryždamasis pirkti vieną ar kitą prekę arba pasinaudoti viena ar kita paslauga, pats turi nuspręsti, kokie konkuruojančių prekių ar paslaugų požymiai jį labiausiai tenkina. Pasirinkti jam sėkmingai padeda reklama.
Turėdamas sukauptos informacijos apie rinką ir vartotojus, gamintojas priima sprendimą - ar tobulinti jau gaminamas prekes bei teikiamas paslaugas, ar kurti naujas. Priėmus sprendimą kurti naują prekę ar paslaugą, atliekami projektavimo darbai, ruošiami bandomieji pavyzdžiai ar bandomosios partijos, paskirstymo sistema, prekės ar paslaugos logistika, vartotojų informavimo sistema ir reklama. Ir pagaliau turi vykti mainai.
Vadinasi, mainų procesas prasideda ir baigiasi vartotoju
Pagrindiniai marketingo uždaviniai:
1 etapas - prekių poreikio apimties ir vietos nustatymas;
2 etapas - poreikių interpretacija firmos vadovybei, patvirtinanti jas gaminti;
3 etapas - plano paruošimas ir jo įgyvendinimas, užtikrinantis reikiamą prekių kiekį ir vartotojų informavimas apie jų savybes.
Taigi, šiandien tik tiek:)
Jūsų uždavinys yra perskaityti tekstą, įšsiaiškinti ir įsiminti esamas sąvokas, naudojamus terminus. Atsiminti marketingo uždavinių eiliškumą.
SĖKMĖS.
Laukiu jūsų komentarų ir klausimų.
Mokytoja Margarita Nomeikiene
Îãëàâëåíèå
30 íîÿáðÿ 2008, 16:47
Papildoma medziaga pamokoms 5-6
Sveiki, mielieji!
Malonu,kad skaitote ir turite klausimų. tokiu būdu sužinau, kas jums neaišku.
siunčiu jums papildomą medžiagą kad galėtumėte pasiruošti kontroliniam darbui ir sukomplektuotumėte atsakymus į klausimus nuo 3 iki 8
3. Kam skiriama gamintojų reklama?
4. Kas būdinga gamintojų reklamai, skirtai galutiniam vartotojui?
5. Kuo pasižymi ir kaip skleidžiama gamintojų reklama prekybininkams?
6. Kas būdinga gamintojų reklamai, skirtai specialistams ir kokia jos reikšmė?
7. Apibūdinkite didmeninės prekybos įmonių reklamos paskirtį ir specifiką.
8. Kam skirta mažmeninės prekybos įmonių reklama ir kokia jos specifika?
Kaip jūs jau žinote iš anksčiau pateiktos medžiagos,
Visi reklamos užsakovai (davėjai) skirstomi į keturias grupes:
• prekių ir paslaugų gamintojai,
• didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės,
• individualus asmenys,
• valstybinės įstaigos ir visuomeninės institucijos
Taigi
Prekių ir paslaugų gamintojų reklama
Svarbiausias reklamos rinkos dalyvis yra prekių gamintojas arba paslaugų tiekėjas. Jis savo reklamą skiria įvairiems rinkos dalyviams. Todėl skiriasi jos turinys, atlikimas ir skleidimo kanalai. Jis savo reklamą gali skirti galutiniam vartotojui, kitiems ūkio subjektams bei specialistams.
Gamintojai reklamai skiria daugiau lėšų negu kiti reklamos užsakovai. Jie gerai žinomu prekės ženklu, logotipu ir trumpu prasmingu šūkiu stengiasi priminti save, reklamuoti naujas ar jau esančias rinkoje prekes ir taip paveikti vartotojus. Tai daugiau firmos įvaizdžio reklama. Gamintojas suinteresuotas platesnio pobūdžio reklama, sukuriančia visuomenėje teigiamą jo įvaizdį. Tą darbą kartu su reklama atlieka ryšių su visuomene tarnyba. Tai propagandos forma, skirta sudaryti visuomenės nuomonei apie prekę, jos gamintoją, pagaliau apie šalį, kurioje ji gaminama. Kita vertus, gamintojams labai svarbu ir save populiarinti: per specialią žiniasklaidą ar įvairiuose renginiuose - parodose, mugėse, pristatymuose apie savo firmą skleisti palankią informaciją.
Reklama galutiniam vartotojui.
Galutiniam vartotojui skirtoje reklamoje dominuoja palyginti nebrangios prekės ir paslaugos, bet labai plataus asortimento, o jų pasirinkimas rinkoje didžiulis.
Turint omenyje dažną ir masinį prekės pardavimą bei didžiulę konkurenciją analogiškų prekių rinkoje, reklamai išleidžiamos milžiniškos sumos, kad vartotojas prekę greičiau pastebėtų ir išsirinktų stulbinančioje prekių jūroje.
Gamintojai, reklamuodami savo produktą (prekę ar paslaugą), informuoja vartotoją, siekia sužadinti norą ir skatina jį pirkti bei vartoti, stengiasi įgyti vartotojų palankumą ir sutvirtinti savo įmonės įvaizdį.
Reklama prekybininkams.
Tie patys gamintojai tas pačias prekes reklamuoja ir tarpininkui - mažmeniniam ir didmeniniam prekybininkui. Gamintojai, siekdami parduoti kuo daugiau reklamuojamų prekių, stengiasi sudominti prekybininkus, kad jie imtųsi prekiauti reklamuojamomis prekėmis, tobulintų prekybos įmonių įrangą, prekiavimo metodus, diegtų vartotojui priimtinesnes prekiavimo sąlygas. Reklamoje siūlomos palankiausios jų prekių pirkimo sąlygos, nuolaidos. Prekybininkas, daugiau žinodamas apie tai, ko reikia vartotojui, sutinka arba nesutinka pardavinėti jam siūlomas prekes.
Tokia reklama prekybininkams paprastai platinama tiesioginiu paštu, per specialius agentus, specialius laikraščius ir žurnalus, specializuotas parodas, internetu, elektroniniu paštu, faksu ir kitais būdais. Jos tikslas - informuoti apie gaminamą ir atnaujinamą prekių ar paslaugų asortimentą, įvairiausiomis lengvatinėmis sąlygomis skatinti prekiauti siūloma produkcija.
Prekybininkams skirtoje reklamoje informacijos yra daugiau negu galutiniam vartotojui skirtoje reklamoje. Ji yra išsamesnė, pateikiama daugiau profesionalių gamybos ir vartojimo žinių. Prekybininkai plačiai naudojasi tokia reklama ir siekia iš to naudos - palankesnių atsiskaitymo sąlygų, kiekio ar kainų nuolaidų, grąžinimo ar nukainojimo garantijų bei kitų lengvatų. Siekdami savo verslui naudos prekybininkai ieško įvairiausių alternatyvų, palankesnių kontraktų, palyginti su kitais analogiškų prekių gamintojais.
Reklama pramonės įmonėms. Ji siejama su gamybos priemonėmis, įrengimais, žaliavomis ir paslaugomis, naujomis technologijomis, susijusiomis su tos produkcijos įsigijimu, panaudojimu. Reklamuojamos naujos gamybos technologijos, naujos komplektuojamosios detalės ar atskirų prekių gamybai skirti ingredientai, biuro baldai, įrengimai, kompiuterinė ir skaičiavimo technika - viskas, ko reikia verslui organizuoti ir plėtoti.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių reklama
Didmeninė prekyba savo interesus išreiškia per mažmeninę prekybą. Jos vaidmuo reklamos versle nėra labai didelis. Tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonės labai aktyviai reklamuojasi savarankiškai arba kooperuodamosi su gamintojais ar su didmenininkais.
Didmeninės prekybos atstovai palaiko glaudžius ryšius su gamintojais arba kitais didmenininkais ir perka prekes dideliais kiekiais. Nupirktas prekes jie parduoda mažmeninės prekybos tinklui, kitoms didmeninės prekybos įmonėms arba pramoniniam perdirbimui.
Didmeninė prekyba beveik neturi tiesioginio ryšio su gyventojais. Bet tai nereiškia, kad ji nežino jų poreikių. Didmeninės prekybos įmonės turi savo sąlygišką aptarnavimo zoną, savo klientūrą ir savo vartotoją. Dauguma didmeninių prekybos įmonių turi ir savo mažmeninį prekybos tinklą. Todėl jos yra suinteresuotos kuo geriau išstudijuoti rinką, numatyti galimus pakitimus, kad galėtų sudarinėti prekių pirkimo kontraktus ir tvirtai jaustis rinkoje.Didmeninės prekybos organizacijos tam tikslui tiria rinką, kad žinotų realią ir potencialią parduodamų prekių paklausą savo veiklos zonoje, konkurentų padėtį ir jų ketinimus, ekonominius ir socialinius pokyčius bei prekybos tomis prekėmis politines nuostatas.
Savo nomenklatūros prekes didmeninės prekybos atstovai reklamuoja potencialiems pirkėjams dažniausiai specialiomis reklamos skleidimo priemonėmis: internetu, elektroniniu paštu, telefonu ar telefaksu, tiesioginiu paštu, parodose, konferencijose, mugėse.
Šios įmonės labai dažnai savo reklamą kooperuoja su mažmeninės prekybos įmonė¬mis, su konkrečios prekės gamintojais ir dengia dalį reklamos išlaidų.
Didmeninės prekybos įmonės tam tikras prekes reklamuoja ir specialistams
Reklama specialistams.
Egzistuoja dar viena prekių ir paslaugų gamintojų reklamos rūšis, su kuria paprastai vartotojas retai susiduria ir kuria siekiama visiškai kitų dalykinių tikslų. Tokia reklamos rūšis vadinama specifiniu terminu - reklama specialistams. Reklamos užsakovas, skleisdamas reklamą specialistams, turi dvejopą tikslą: 1) skatina įmones reklamuojamą prekę naudoti savo vidinėms reikmėms tenkinti; 2) skatina specialistus tas prekes rekomenduoti arba tiesiog „priversti" jas vartoti savo klientus.
Specialistams skirta reklama turi savo tikslinę auditoriją. Reklama architektams projektuotojams, mokytojams, gydytojams, muzikantams, apskaitininkams ir kitų profesijų žmonėms yra specifinė. Jos tikslas - įtikinti specialistą įsigyti reklamuojamą prekę ar paslaugą ir ne tik naudoti ją tiesioginiame darbe, bet rekomenduoti ir savo klientams.
Reklama žemės ūkiui.
Ji yra specifinė, nes ši ūkio šaka yra išskirtinė, labai įvairialypė. Žemės ūkiui skirtos reklamos tikslas - informuoti šios šakos darbuotojus, ūkininkus apie specifines prekes, naudojamas žemės ūkyje, trąšas ir pesticidus, agrotechnikos naujoves, naujas augalininkystės, daržininkystės ir galvijų auginimo technologijas, padedančias didinti darbo našumą, mažinti rankų darbą, piginti produkcijos savikainą ir mažesnėmis sąnaudomis gauti didesnį pelną. Ji naudojama ir žemės ūkyje pagamintai produkcijai reklamuoti supirkėjams ir perdirbėjams.
SĖKMĖS!
[01] [02] [03] [04] [05] [06] |
|
|